Sausis (lot. Januarius, Iānuārius, iš Janus + arius ‘Jano mėnuo’) – pirmasis metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių, jį sudaro 31 diena.
Sausis ir vasaris į kalendorių buvo įtraukti paskutiniai, nes romėnai žiemos į mėnesius neskirstė (žr. romėnų kalendorius). Pirmojo metų mėnesio titulą sausis perėmė iš kovo todėl, kad sausį romėnai paprastai rinkdavo konsulus.
Pavadinimai
Lotyniškasis sausio mėnesio pavadinimas kildinamas iš romėnų durų ir vartų dievo Jano vardo, nes jis atidaro duris naujų darbų pradžiai.
Dviveidis dievas Janusas jaunuoju veidu žiūri į ateitį, o senuoju – į praeitį.
Lietuviškai sausu, sausiniu vadintas, nes Lietuvoje šį mėnesį viešpatauja gili žiema, paprastai sninga smulkus, „sausas“ sniegas.
Kiti sausio pavadinimai – siekis, vasaris, pavasario mėnuo, žiemaverčio mėnuo. Daug kur jis barsukinis, meškinis,
nes barsukas ir meška pusiaužiemį (sausio 25) ant kito šono apsiverčia. Aukštaitijoje įvardijamas ragu, ragučiu, didžiuoju ragučiu, pūsčiu, kas reiškia,
kad šis mėnuo gali sušaldyti į ožio ragą. Žvejams tai vėgėlinis mėnuo, nes vėgėlės gerai kimba, medžiotojams – vilkinis.
Lietuvos klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvos klimatas.
Sausis – pats žiemos vidurys, vienas šalčiausių metų mėnesių. Vidutinė temperatūra yra 4-6 °C šalčio. Dažnos pūgos, gausus sniegas ir vėjas.
Šiek tiek atšilus, prasideda lijundra, rūkas, plikledis. Kritulių iškrenta apie 25-70 milimetrų.
Dangus aptrauktas sunkiais pilkais debesimis, tik retkarčiais pro juos prasimuša saulė. Žemė giliai įšalusi, nuolat storėja upių ir ežerų ledas.
Diena per sausio mėnesį pailgėja apie 1 valandą 20 minučių.
Kuo laukuose daugiau sniego, tuo geriau šalčius pakelia augalai – žiemkenčiai javai, vaiskrūmiai, vaismedžiai ir netgi bitės aviliuose.
Sniegas saugo nuo šalčio augalų šaknis, kaupia drėgmę būsimam derliui.